Kaip klijuoti židinio plyteles

Su kanalu ar be kanalo

Kokliais išmūritų krosnelių gamintojai siūlo dviejų pagrindinių tipų variantus:

• Krosnelės su kanalais, kuriose naudojamas kanalų tinklas, skirtas įkaitusių dūmų judėjimui kuo ilgiau palaikyti. Taip efektyviai šildomos krosnelės sienos, šiluma kaupiasi ir lėtai sklinda į aplinką. Kanalų konstrukcija paprastai yra sudėtinga, todėl krosnelės neretai įkaista šiek tiek nevienodai.
• Krosnelės be kanalų daug našesnės ir taupesnės nei krosnelės su kanalais, nes geriau išnaudoja dūmų energiją. Vietoje kanalų tinklo krosnelėse be kanalų naudojama didelė degimo kamera, kurioje susimaišo dūmai. Taip gaunamas tikslesnis degimas ir mažinamos kuro sąnaudos.

Svarbiausia – sauga

Krosnelę statykite ne toliau nei 2 m nuo dūmtakio, prie kurio bus prijungiama vadinamuoju kamino dūmtakiu. Krosnelė sveria nemažai, todėl jai reikės naudoti pagrindą ar sustiprinti grindis statymo vietoje. Jei krosnelė statoma antrame aukšte, atitinkamai reikia sustiprinti pirmo aukšto lubas.

Kokliais išmūritos krosnelės komponentai:

• Krosnelės sienos gaminamos iš šamotinių plytų, atsparių ugniai plytų, specialių atsparių ugniai 2,5 cm storio plytelių ar panašių medžiagų, ir sustiprinamos pluoštais. Šie komponentai yra sunkūs, bet gerai kaupia šilumą. Jie palaiko 120–180 °C dūmtakyje esančių dūmų temperatūrą. Plytelėms sujungti turėsite naudoti skiedinį ir sraigtus. Plytos mūrijamos naudojant mišinį.  Anksčiau būdavo naudojamas natūralaus molio skiedinys, bet šiais laikais galima įsigyti specialių krosnelėms skirtų mišinių.  Jie parduodami kibirais kaip sausi mišiniai ar paruošti mišiniai (cemento ir silikato) ir atlaiko iki 1400 °C temperatūrą. Sienas galima mūryti vienu ar keliais sluoksniais.  Pastarasis variantas efektyvesnis, nes sienas mažiau veiks įtempis, atsirandantis dėl greitai kylančios temperatūros krosnelės viduje.
• Vidaus kanalai formuojami iš tos pačios medžiagos kaip ir sienelės, t. y. ugniai atsparių plytų ar plytelių. Taip sukuriama vadinamoji akumuliacinė masė – vidinė krosnelės dalis, surenkanti ir paskirstanti šilumą. Atidžiai suplanuokite kanalo dydį, kad dūmų srautas nebūtų per didelis ar per mažas. Optimalus srauto greitis – nuo 1,5 iki 2 m/s. Taip pat reikės apskaičiuoti tinkamą sienelių storį. Jos turi būti kuo įmanoma plonesnės, kad ne kauptų šilumą, o greitai paskleistų ją į aplinką.
• Krosnelės širdis – tai krosnis ar pakura. Ji turi būti patvari, kitaip greitai susidėvės. Šiuolaikinės krosnelės paprastai mūrijamos iš ugniai atsparių plytų, jose naudojami ketaus kaitinamieji elementai. Jos išklojamos ugniai atspariomis ar vermikulito akumuliacinėmis plytelėmis. Ketaus grotelės – tai krosnies dalis; jas lengva nuimti nuo durelių, kad nereikėtų ardyti visos krosnelės prireikus atlikti remontą. Po krosnies grotelėmis naudojama pelenų dėžutė. Jos, kaip ir krosnies, durelės gaminamos iš ketaus. Vietoje jų kartais naudojamas tinklelis, bet jis yra mažesnis nei židiniuose.
•  Krosnelės gaubtą paprastai sudaro kokliai/plytelės. Tai yra specialios glazūruotos keraminės plytelės, kurių geriausios rūšys kainuoja tikrai nemažai. Nepaisant to, rinktis daugelį pigesnių plytelių nerekomenduojama, nes jos yra mažai atsparios aukštai temperatūrai. Gaubtas paprastai atlieka dekoratyvinę funkciją.
  

Nepamirškite, kad šalia krosnelės reikėtų numatyti vietą malkoms. Pirkėjai neretai užsako tokias vietas kaip neatsiejamą krosnelės dalį.

Kas statys krosnelę?

Lygiai kaip ir ankstesniais amžiais, krosnelių statybą paprastai patikime krosnelių meistrams. Šiais laikais jie bendradarbiauja su krosnelių komponentų gamintojais ir pardavėjais. Tam tikri plytelių klojėjai taip pat moka mūryti krosneles ir jų paslaugos yra labai paklausios. Krosnelių įrengimas laikomas sudėtingu amatu. Tiek krosnelės išorinis vaizdas, tiek (svarbiausia) įrangos ilgaamžiškumas priklauso nuo meistro kruopštumo.

Kaip išsirinkti tinkamą krosnelę 

Pirkėjai neretai krosneles renkasi vien pagal išvaizdą. Matydami gražias krosnelių formas, plyteles, jie kartais pamiršta funkcionalumą. Daugiau pasidomėję krosnelės tipu ir dydžiu, vėliau tik išlošite.

Jei pasirinksite tinkamo dydžio krosnelę, ji taps patogiu šilumos šaltiniu. Priežastis:  norint pasiekti reikiamą temperatūrą, mažas krosneles paprastai reikia daug kaitinti. Tai reiškia, kad liesdami krosnelės sieneles galite nusideginti rankas. Be to, jei plytelės ir tarp jų esantis glaistas per daug įkais, jie gali pradėti skilinėti. Kitas veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti, yra grotelių dydis ir darbinė sritis.  

Tinka tik stiprus mišinys

Kintant krosnelės temperatūrai, plytelės plečiasi ir susitraukia. Dėl šios priežasties jungtis tarp jų ir gaubtas turi būti stiprūs. Jos neatsiskirs ir nesuskilinės tik pasirinkus stiprias medžiagas. Anksčiau tam buvo naudojamos spyruoklinės metalo kabės ar vielos. Nors senosios technologijos vis dar gyvuoja, geriausia pasikliauti šiuolaikiniais mišiniais.

Plytelėms tvirtinti tinka S1 klasės mišinys.  Šis mišinys, pritaikytas keraminėms apkaloms įrengti ant besideformuojančio pagrindo ir kitoms paskirtims, atlaiko iki 70 °C temperatūrą. Krosnelės plytelės taip pat gali įkaisti iki šios temperatūros. Toks mišinys ypač elastingas, todėl plytelių dydis gali laisvai kisti, nesukeldamas skilimo ir neardydamas ryšių tarp medžiagų.
Mišinys ruošiamas sumaišant su reikiamu kiekiu vandens, gauta masė maišoma cemento maišykle arba maišoma cementui skirtu maišytuvu. Palaukite penkias minutes ir vėl išmaišykite. Mišinį tepkite kaip įprasta, naudodami dantytą glaistyklę.  Paskleiskite mišinį ant pagrindo ir ant plytelės klijuojamos pusės. Nepamirškite, kad net naudojant gerą mišinį reikia pasitelkti mechaninius inkarinio tvirtinimo elementus. Jie būtini norint pritvirtinti plyteles, pavyzdžiui, virš krosnies durelių.