Plytelių klojimas
Tobulos Terasos Paslaptis
Plytelių klijavimas lauko terasoje yra vienas iš didžiausių iššūkių net patyrusiems meistrams. Vis dėlto, pasirinkus tinkamą metodiką, visą šį darbą galima atlikti daug paprasčiau ir lengviau.
Terasos paprastai įrengiamos ant vidaus patalpų plokščiųjų stogų, todėl terasos paviršius kelia šiokių tokių iššūkių. Pirmiausia – skirtumas tarp oro temperatūros ir santykinio drėgnumo abiejose pusėse. Tai svarbus veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti ruošiant paviršių prieš plytelių klojimą. Be to, terasos grindys turi atlikti šiluminio ir garų barjero funkciją, apsaugodamos nuo lietaus ar sniego. Iš karto virš šiluminės izoliacijos esantys sluoksniai paprastai patiria didžiausią temperatūros svyravimų poveikį. Kad šiluminė izoliacija atliktų savo funkciją ir atitiktų visas sąlygas, būtina kruopščiai pasirinkti visus reikiamus komponentus: besiūles grindis, garų barjerą, šiluminę izoliaciją ir hidroizoliaciją, drenažinį demblį, apdailos medžiagas. Naudodami žinomas kokybiškas technologijas ir sistemas, įrengsite patikimą hidroizoliaciją, užkertančią kelią konstrukcijos deformacijoms nepaisant temperatūros pokyčių. Profesionaliai įrengta izoliacija, efektyvus vandens nukreipimas ir tinkamos kompensacinės siūlės padės aplenkti visas kliūtis.
Tinkamai suplanavę kiekvieną terasos įrengimo projekto etapą ir jam pasiruošę, išvengsite nemalonios klaidos, kai netinkamai įrengus vieną sluoksnį paveikiama visa sistema. Toliau išvardytos įvairios kliūtys ir jų sprendimai.
Besiūles grindis sudaro sandarinamajam sluoksniui skirtas pagrindas ir tvirta struktūra, paskirstanti inžinerinių sistemų apkrovą nuo grindų iki šiluminės izoliacijos. Besiūlės terasų grindys turi būti nepralaidžios vandeniui ir neužšąlančios, nes nuo jų stiprio priklauso bendras grindų stipris. Būtent todėl grindų pagrindui geriausia naudoti specialią greitai stingstančią grindų masę. Tai rekomenduojama dėl kelių priežasčių, kuriais nepasižymi įprastos besiūlės grindys. Pirma, jos paprastai liejamos naudojant paprastą cemento skiedinį, kuris neužtikrina atsparumo temperatūros pokyčiams ir pakankamo elastingumo. Be to, jis ilgiau džiūsta, todėl statybos darbai gali užtrukti.
Lietaus vanduo turi nubėgti terasos paviršiumi, todėl posluoksnį reikia įrengti su 1,5–2,5 % nuolydžiu. Tik tuomet vanduo gerai nubėgs paviršiumi. To nepadarius, ant keraminio paviršiaus atsiras balučių ir vanduo gali prasiskverbti į terasos konstrukcijos sluoksnius. Posluoksnį geriausia įrengti tiesiai ant grindų. Po to galima naudoti ploną, apie 5 mm storio išlyginamąjį cemento sluoksnį. Išlyginamasis cemento sluoksnis susijungia su terasos konstrukcija per kontaktinius sluoksnius.
Plytelės forma gali pakisti, ypač vietovėse, kurioms būdingi dideli temperatūros svyravimai. Tokį poveikį reikės kompensuoti tinkamai išdėstant kompensacines siūles. Praktika rodo, kad geriausia suskaidyti 5÷6 m2 plytelių plotais. Atskirkite plyteles vieną nuo kitos padarydami glaistomas siūles, užpildytas elastinga medžiaga. Taip pat galima naudoti silikoninius užpildus, bet jie nėra ilgaamžiai, todėl po tam tikro laiko juos tektų keisti naujais. Elastingas mineralinis glaistas taip pat nėra tinkamas sprendimas, nes netinka dažnai naudojamoms terasoms. Ideali aikštelės forma – kvadratas. Santykis tarp šonų neturėtų būti didesnis nei 2:1.
Vandens garai iš po terasa esančios šildomos patalpos skverbiasi per lubas į terasos konstrukciją. Garams pasiekus vėsesnį sluoksnį, ima formuotis kondensatas ir atsiranda drėgmė. Būtent todėl reikėtų izoliuoti ir posluoksnį. Jis atlieka dvi funkcijas: hidroizoliacijos (dar vienas apsauginis terasos sluoksnis) ir garų barjero. Po plytelėmis neįrengus hidroizoliacijos, lietaus vanduo gali nesunkiai prasiskverbti į gilesnes struktūras, net iki išlyginamojo sluoksnio, sukelti koroziją ir ilgainiui irimą. Prieš įrengiant po plytelėmis izoliaciją, reikia pakloti elastingą mineralinę dangą. Naudodami specialius klijus, prie jos galėsite plyteles klijuoti tiesiogiai – taip bus kompensuota šiluminė deformacija.
Pirmaujantys techniniai institutai rekomenduoja, kad terasos paviršiaus izoliacija turėtų užeiti ne mažesnį nei 15 cm aukštį ant sienos. Tokia juosta neleidžia lietaus vandeniui patekti į kontaktinę zoną tarp terasos plytelių ir sienų. Pageidaujamas rezultatas: siena nesušlampa.
Tai yra dažna konstrukcijos projektavimo klaida. Jei tarp išlyginamojo sluoksnio ir šiluminės izoliacijos sluoksnio paklosite neperšlampamą polietileno plėvelę, laukia nemalonios pasekmės. Lietaus vanduo, prasiskverbęs pro plytelių paviršių ir išlyginamąjį sluoksnį, gali kauptis ant plėvelės ir paviršius šlaps dar labiau. Optimalus sprendimas – 200–250 g/m2 svorio geotekstilė, atskirianti išlyginamąjį sluoksnį nuo šiluminės izoliacijos.
Jei vandens vis dėlto prasiskverbtų į terasos vidų, būtina užtikrinti galimybę jam kuo greičiau iš ten pasišalinti. Tai daroma įrengiant drenažinį sluoksnį tiesiai po šiluminiu sluoksniu ir virš kito hidroizoliacijos sluoksnio. Drenažinis sluoksnis įrengiamas naudojant specialius drenažinius demblius ar apie 250 g/m2 svorio geotekstilę. Paprasto ekstruzinio putplasčio su apačioje suformuotais kanalais gali nepakakti drėgmei nukreipti ir vandens garams pašalinti iš terasos konstrukcijos.
Daugelis statybininkų įsitikinę, kad gerai ir patikimai paklotos plytelės, geras glaistas ir taisyklingai suformuotos kompensacinės siūlės užtikrina pakankamą terasos hidroizoliaciją. Toks įsitikinimas yra klaidingas. Neįrengus hidroizoliacijos, lietaus vanduo neišvengiamai prasiskverbs po plytelėmis. To neįmanoma išvengti, nes konstrukcijoje visada būna smulkių netikslumų ir įtrūkimų. Prasiskverbęs vanduo sukels statybinių medžiagų koroziją dėl cheminio poveikio ir užšalimo. Taip galima sugadinti visą terasą. Būtent todėl būtina įrengti papildomą izoliaciją.
Veikiamas šilumos, presuotas išlyginamasis sluoksnis deformuojasi, todėl jame reikia iš anksto numatyti ar išliejus padaryti griovelius kaip kompensacines siūles. Tokios kompensacinės siūlės suskirsto išlyginamojo sluoksnio paviršių į daugiau ar mažiau kvadratinės formos kompensacinius laukus. Santykis tarp šonų neturėtų būti didesnis nei 1:2. Tokios siūlės yra būtinos, antraip, terasai keičiant formą, tarp išklotų plytelių atsiras įskilimų. Kompensacinių zonų paviršius paprastame cemento išlyginamajame sluoksnyje neturėtų būti didesnis nei 4 m2. Naudojant paruoštą naudoti gamyklinį išlyginamąjį sluoksnį, kompensaciniai laukai gali būti kur kas didesni: iki 10, 20 ar net 25 m2.
Deformacines jėgas perduoda tiek glaistas, tiek klijai, kuriais plytelės tvirtinamos prie pagrindo. Klijai turi būti elastingi, jų sudėtyje turi būti cemento ir polimerinės rišamosios medžiagos. Išdžiūvę tokie klijai gali prisitaikyti prie plytelės matmenų pokyčių, o šis veiksnys labai svarbus klijuojant plyteles lauke. Tokio tipo klijai žymimi simboliu C2. Dėmesio. Jei naudosite C1 ženklu pažymėtus standžius klijus, plytelės vėliau gali atšokti nuo pagrindo.
Lauke plytelės klijuojamos kitaip nei patalpoje (patalpoje klijai paprastai tepami ant grindų su dantyta glaistykle, po to prie jų prispaudžiamos plytelės). Pritvirtinus plyteles tokiu būdu, klijai nepasklis vienodai po visu plytelių paviršiumi. Po plytelėmis gali susidaryti ertmių, kuriuose kaupsis vanduo. Nesunku įsivaizduoti, kas vyks vėliau, kai temperatūra nukris žemiau užšalimo ribos. Todėl, klijuodami plyteles prie pagrindo, naudokite dviejų paviršių dengimo metodą. Tai reiškia, kad klijai tolygiai paskirstomi ant pagrindo, o ant plytelės klijuojamo paviršiaus taip pat užtepamas plonas sluoksnis klijų.
Dažna klaida įrengiant terasas – vandens nutekamųjų grotelių naudojimas. Pro tokias nutekamąsias groteles nuteka tik paviršiuje (plytelių dangos paviršiuje) esantis vanduo. Terasos konstrukcija yra kitokia. Būtent todėl būtina naudoti specialias dvipakopes įlajas, kad pro jas ištekėtų visas vanduo.
Paprastas standus mineralinis glaistas nesideformuoja. Deja, neretai tenka matyti, kad toks glaistas naudojamas įrengiant terasas. Dėl to medžiaga gali pradėti skilinėti, vanduo prasiskverbs į gilesnius sistemos sluoksnius. Siekiant tinkamai užpildyti terasų jungtis, vietoje paprasto mineralinio glaisto būtina naudoti elastingą mineralinį glaistą.
Džiaugiamės galėdami padėti Jums visais klausimais, susijusiais su mūsų gaminiais, kur įsigyti arba koks yra tinkamas sprendimas jūsų projektui.
